Nerijus Paluckas

Kol dar nemiegu saldžiai, kol dar yra jėgų, aš atsiduosiu skardžiai, į tylą, be ją supančių krantų... Tiesi riba ties aukštu kalnu, dangus su mirgančiu jame laiku. O kiek gyvenimo tėkmės paliesta, pakopa žaidžia su ritmu... Mes juk žinoti, kas belieka - tiesa ar visumos galia trapi. Išmokti juk kiekvienam duota, tiesiog įtikti pats sau kartais negali... Paimk tu tikslią laiko datą, kuri nei metų, nei sekundžių nerenka kely. Prispaudęs, visą ko akis nemato. Sugrįžk, nes juk iš ten ir ateini...
comments