Nerijus Paluckas

Kiekvieną kartą tu gali, kai prieini ir nueini. Pasaulį šitą apkabink ir norą, tyrą padalink. Nebūna garso, be tylos, nebūna veiksmo, be maldos. Sustojo žodžiai nebaigti ir sakiniai nesuprasti. Neliko kam dabar kalbėt ir kam akimirkoj stovėt. Atplyšo gabalas vilties iš nebaigtos sakyt minties. Nuėjo du pilki vilkai, norėję gimti vėl naujai. Mes maudomės visi prasmėj ir nenutrūkstančioj versmėj. Juk nematyti kaip yra, nelygu to visai nėra. Kai grimzta mintys, kur naktis, sušildo saulė ne ugnis. Atradęs tu naujus vartus, praverk ir jauskis čia saugus. Ne kartą čia jau pabuvai, tik netikėjai ir verkei. Atėjo laikas ir diena, kai grįžo meilė ir taika. Gyvenimas ne nebaigti planai, kuriuos, beje, pats sumanei. Kiekvieną kartą tu gali, kai prieini ir supranti.
comments