Nerijus Paluckas

Kur gyvena pavydas? Pavyzdžiui šeimoje? Kokios aplinkybės dėl to "kaltos"?
Situacija. Rašau moters akimis, bet lygiai taip pat galima ir vyro akimis į šią situaciją pažiūrėti. Pabandykite į ją įsijausti. Eilinė diena tavo gyvenime. Ryte kartu gėrėt arbatą, kavą ir po to kiekvienas į savo darbą. Po darbo, kiekvienas, kažkur su savo reikalais dar patraukėte. Na bent jau tu žinai, kad reikia užbėgti į parduotuvę, kelių buičiai svarbių priemonių, produktų nupirkti... O jis kur? Kažkur. Dažnai po darbo būna užsilaiko, vis kažkokius nebaigtus reikalus tvarko. Ramu. Stop. Tik ne šį kartą. Kodėl? Nusikalusi po darbo tu išeini iš parduotuvės, nešdama (vilgdama) pilnus du maišus prekių ir pamatai, kitoje gatvės pusėje savo vyrą. Su kuo jis ten? O ten, tavo vyras su kažkokia moterimi taip juokiasi, kad net pritupia, besilaikydamas jai už rankos. Kitoje rankoje gėlės. Atsistoja ir vėl leipsta juokais. Tos jų akys. Žiuri vienas į kitą, kažką pasakojasi ir matai kokia šiluma iš jų dviejų sklinda. Tada jis ją apsikabina. Ilgai apsikabinę stovi. Paima ją už rankų, pasilenkia šalia jos ir pabučiuoja į žandą. Paleido vieną ranką ir išsitraukia telefoną. Viskas, nebegaliu! Nebeištversiu! Skambinu jam. Ką jis ten daro? Renku numerį... Jis atmetė ragelį! Jis atmetė ragelį!!!! Dar kartą ją apsikabino ir ji nuėjo. Koks jis laimingas!!! Taigi situacija pakankamai aiški. Iš dalies. Nereiškia, kad kiekvienas ją išjautė vienodai ar turėjo išjausti. Kas pajautėte pavydą? Ir, ar kitus nemalonius jausmus? Nemalonu, tikrai jei tokia ar panaši istorija nutiktų. Nemalonios aplinkybės, be jokio paaiškinimo - ir tas nemalonus jausmas. O dabar paaiškinimas. Tai kas, vis gi ir iš tiesų įvyko. Tavo vyras jau skubėjo namo, bet prieš tai dar užbėgo nupirkti gėlių, kad padarytų siurprizą. Išėjo iš parduotuvės ir pamatė ją. Ji - tai jo vaikystės, kiemo draugė. Vienintelė kiemo mergaitė, kuri augo su dar penkiais berniukais. Žaidė vienoje smėlio dėžėje, kartu su jais lakstė ir buvo patrakusi kaip ir patys berniukai. Jie nesimatė daugiau nei 30 metų. Kaip netikėta! Koks netikėtas susitikimas! Kiek daug prisiminimų ir emocijų juos užgriuvo. Tie seni nuotykiai tokie juokingi! Pasipasakojo, kas ką greit prisiminė, juokėsi. Tada jis ėmė pasakoti, kokią nuostabią šeimą turi, kaip jis myli savo žmoną ir kad jai ką tik gėlių nupirkęs skuba pas ją. O ji papasakojo apie savo tris vaikus ir savo vyrą. Kokia nuostabi jos šeimą. Apsikabino jie abu. Jis išsitraukė telefoną, nes susitarė kad jie dar susitiks kartu su savo šeimomis ir ėmė vestis jos numerį. Tą akimirką paskambinai tu. Jis atmetė ragelį, nes tiesiog norėjo pabaigti saugoti jos kontaktus.... Situacija, aplinkybės dažnai būna ne tokios kokiomis mes jas matome. Tiesiog jas matome savo akimis ir taip suprantam, kaip patys ir ką jaučiam. Dažnai mes linkę kaltinti aplinkybes dėl to kaip jaučiamės ir sakome, kad mano jausmai priklauso nuo aplinkybių, bet... Man atrodo, kad mes esame ten ir jaučiamės taip kokie esame patys.
comments