Noriu mylėti, lyg būčiau vakar iš naujo gimęs!
Noriu tylėti, lyg tylą užliejo pažįstamų garsų bangos!
Noriu atrasti, lyg būčiau pamiršęs, kur pats ką padėjau!
Noriu nejausti, lyg kūnas sekundei ilsėtis nuėjo!
Noriu tikėti, lyg būčiau dangaus dalį namo parsinešęs!
Noriu pažinti, lyg akys tave pirmą kartą mato!
Noriu nebeprašyti, lyg būčiau ir taip viskuo apdovanotas!
Noriu atsiprašyti, lyg tada, kai neteisingai pasielgiau!
Noriu atleisti, lyg būčiau pamiršęs, tą pačią sekundę apkabinti!
Noriu gyventi, lyg kažkada, kada gyvenimo prasmė buvo sukurta!
Noriu nebenorėti, lyg būčiau supratęs, kad tik tada tikrą laisvę atrasiu!