Nerijus Paluckas

Man nepatogu kvėpuoti, eiti darosi kas kart sunkiau.
Man nepatogu dainuoti, baimė grimzti kur tyla - gyliau.
Vakar kojos lenkė dar mane - šiandien veidrodyje vos galiu pažint save.
Anuliuoju - viską - ką nesąmoningai pasakiau, dovanojau ar netyčia išbarsčiau.
Jeigu laimė telpa mažame delne, noriu kad paliktumėt bent ją. Bent tiek.
Ar turėčiau - vėl, nuo visko atsiplėšt ir panirt į visumą prasmės?
Ar turėčiau grįžti į žmogaus vėžes ir nekreipti dėmesio į skilusias širdies šukes?
Sugrąžinkite - prašau, kas buvo skirta... man - išvalyta, atstatyta...
Kur pasaulyje yra vieta, kad mylėti galima - be skausmo, būtų suteikta galia?
Besimaišanti diena su šia žinia, atkeliavusia dėl tiksliai nežinia už ką...
Apkabinkite, atleiskite jei rasite joje save...
comments