Nerijus Paluckas

Man norisi būti išgirstam, todėl aš verkiu.

Man norisi būti visų pažįstamam, todėl aš prašau išmaldos.

Man norisi tave apkabinti, todėl aš geriau būsiu, nušautu sabalu ir bent taip prisiglausiu.

Man norisi dalintis patirtimi, todėl mano mėlynas kraujas virs amžinomis raidėmis. Aš daugiau ne karalius.

Man norisi būti vieninteliu, todėl aš vis laukiu, kada mane kažkas sukurs.

Man norisi būti laimingu, todėl mano gyvenimas sukasi ratu. Aš nematau, kad pats save apgaudinėju.

Man norisi gyventi prasmingai, todėl aš geriu vandenį, kad paskui galėčiau praplyšti ir upe pavirtęs, žemę pamaitinti.

Man norisi būti savimi, todėl aš savęs vis taip ieškau. Per amžius samanomis apkerpėjau. Lapus į spyglius išmainiau. Vardus besislėpdamas keičiau. Geru dėjausi, blogo šokius šokdamas. Akmenis užridenau, kad niekas tiesos neatkastų. Vėju apsimetinėjau, kad niekas nebandytų vytis. Laiką pavogiau, maniau, kad taip nuo savo sąžinės pabėgsiu.

Man norisi būti savimi, todėl aš savęs ir klausiu – kas aš iš tiesų toks esu?

comments