Nerijus Paluckas

Kaip senai girdėjai kažką gero? Kaip senai jautei šilumą sklindančią iš tavo vidaus? Kaip senai kažkam sakei myliu? Ačiū. Atleisk. Kaip senai jauteisi laisvas? Kur tu – žmogau? Kur eini? Kur skubi? Nepavargai? Gal prisėsk trumpam ir paklausyk. Man regis tu nusipelnei. Nusipelnei daugiau. Daugiau nei tik akimirkos, kai pro akis prabėga kelios džiaugsmingos gyvenimo detalės. Šitiek jau padarei. Šitiek nuėjai. Tokį svorį nutįsai. Sustok ir pažiūrėk koks esi stiprus. Pažiūrėk, kaip tavo pastangos pavirto rūmais. Rūmais kuriuos vadini namais. Leisk sau pailsėti. Atsipūsk ir pasimėgauk. Juk vardan to ir kūrei, kad galėtum valandų valandas sėdėti, žiūrėti į tyvuliuojantį vandenį ir klausytis kaip paukščiai čiulba, medžiuose prie tavo tvenkinio. Ach kaip čia gražu. Taip taip gražu. Gražu.. gera.. Ir ramu. Ramybė tavo viduje - kuria ramybę tavo aplinkoje. Jauti kaip plaka širdis? Ji tiesiog pulsuoja ir savo ritmu supą visą pasaulį. Pasaulį, kuriame gyveni. Pasaulį, kurį sukūrei. Čia tiek visko daug. Čia tiek spalvų, garsų, kvapų ir istorijų. Sustok, paklausyk jų. Jos tokios linksmos. Gyvos. Ir kas kartą naujai atgimstančios. Jaučiu šilumą tavo delnuose. Rusena ugnis. Ech kiek daug padarei. Klydai, bet padarei. Klydome mes visi. Ir vis klystam, bet tai nesvarbu. Dabar nesvarbu, nes tai praeitis. Pažiūrėk dar kartą į dabartį. Čia kur esi. Šioji akimirka stebuklinga. Ji kvepia vaikyste. Taip kvepia, nes vaikystėje viskas kvepėjo naujai. Žinai ką - o gi niekas nepasikeitė. Tau niekas nedraudžia širdyje, vėl būti vaiku. Vaiku, kuris ieško, vaiku, kuris tiki, vaiku, kuris jaučia, vaiku, kuris myli. Ta trapi, atvira vaiko širdis, tavyje plaka iki šiol. Jauti? Ji pilna laimės, džiugesio, pasitikėjimo, kantrybės, ramybės ir vilties. Leisk jai stipriau plakti. Leisk jai plakti vis stipriau ir stipriau ir prisiminsi, jog viskas - kur kas paprasčiau. Ne veltui čia esi. Ne veltui tiek laiko skaldei akmenis ir ridenai juos per dienas ir naktis. Juk viskas turėjo prasmę. Išmokai. Supratai. Suradai. Dabar žinai. O kai žinai – ramu. Kai patyrei – tapai atsakingesnis. Prisimink dar sykį vaikystę. Vaikystę ir tą momentą, kai valgydavai ledus. Jie būdavo tokie skanūs... Valgydavai juos neskubėdamas, netgi laižydavai, kad kuo ilgiau galėtum pasidžiaugti akimirka. Patikėk, ledai nepasikeitė ir šiandien. Vaikai juos vis dar valgo taip pat. Lėtai. Lėtai mėgaujasi kiekviena sekunde ir niekur neskuba. Sustok. Pailsėk. Pasimėgauk tuo skoniu. Gyvenimo skoniu. Kiekviena jo akimirka. Leisk viskam plaukti. Nestabdyk nieko savo galvoje. Lai teka. Lai plaukia tolyn visos tuščios mintys. Išsivaduok nuo jų. Ir patikėk, kad gali. Nes gali. Visada galėjai. Su mintimis paleisk ir problemas, jos tau irgi nebereikalingos. Jos jau atitarnavo savo laiką. Tu neprivalai jų laikyti. Ir nelaikyk. Tai tavo laikas - tau. Tavo gyvenimas tau. Jis nepriklauso niekam kitam, tad neskubėk. Pabūk čia - kur esi ir koks esi. O juk esi nuostabus. Nuostabus visomis prasmėmis. Geras. Mandagus. Suprantantis. Girdintis. Atleidžiantis. Globojantis. Mylintis. Priimantis. Atsakingas. Doras. Teisingas. Tikintis. Žinantis. Viską aprėpiantis. Drąsus. Gyvas. Ir nepamiršk to, neverta. Šios savybės tau labai tinka. Nesidrovėk jų. Neapleisk jų. Ir savęs. Geriau du kart pargriūti, nei du kart nustumti. Geriau du kart paduoti, negu du kart atimti. Geriau du kart atleisti, nei du kart nekęsti. Geriau du kart tikėti, negu du kart apgauti. Ir tu tai žinai. Visad žinojai. Tiesa? Nebėra kančios laiko, visą tai tik pasirinkimas. Pasirinkimas iki to momento, kai ateini prie naujo pasirinkimo. Pasirinkimo, kur pats sprendi kaip bus toliau. Ar toliau eisi nežinios vaga, ar eisi prasmingai. Ar toliau eisi aklai, ar savim pasitikėsi. Ar toliau žengsi žemyn, ar eisi atsakingai. Pasirinkimas čia pat. Belieka tik pasirinkti. Galiu dar kai ką pasakyti? Nėra ribų, jos laikinos. Jos tam, kad suprastume, galėtume įvertinti, matytume, kur esame ir kur galime būti. Viskas turi prasmę. Ir prasmė tave atvedė į save. Net gi iki dabar. Kad išgirdęs galėtum atsibusti. Atsibusti ir eiti toliau pakėlęs galvą. Iškėlęs galvą į dangų. Tikėdamas ir žinodamas, kad viską ką darai yra tavo gyvenimas, ir koks jis bus priklauso, tik nuo tavęs.
comments