Nerijus Paluckas

Jeigu galėčiau skristi, dabar, kol rankos plunksnomis dar neapsiplunksnavę, įdomu, kurį tašką pasirinkčiau pirmą...

Jeigu galėčiau pasinerti, dabar, kur akys gylio išmatuoti negali, įdomu, ką pirmą nuo dugno pakelčiau ar ką pirmą, buvusiam sau pasakyčiau...

Jeigu galėčiau padėti, dabar, padėti pagrindą ateičiai, kuris nepriklausytų, nuo to koks aplinkui yra trapus laikinumas, įdomu, kuo tada pasitikėčiau...

Jeigu galėčiau, dabar, kol pats dar gerai neišmokau, padovanoti meilę, tikrą, neišgalvotą, iš jos pradžių pradžios, jos šaltinio, įdomu, kaip jausčiausi tada, išmokęs duoti - nelaukiant kol gausiu atgal...

Jeigu galėčiau skristi, pasinerti ar bet kaip kitaip padėti, pirmiausia pats sau, įdomu kaip gyvenčiau jausdamas, kad niekada ir nebuvau vienišas...

Jeigu galėčiau - tada, manau galėčiau ir dabar.

comments