Nerijus Paluckas

Pasaulis projektuojamas kaip iliuzija - žmonėms. Žmonėms, kad valdyti. Metai iš metų, tūkstančius metų. Juk taip jau yra senai... Taip buvo Egipte, Romoje, I ir II kare ir taip yra dabar... Žmonės įsukti į melo tiesą. Gyveną ir negalvoja. Tiksliau galvoja, kad viskas taip ir turi būti. Meluoju vardan savęs. Apgaudinėja kiti - apgaudinėju ir aš. Yra proga - pasinaudosiu. Ar nors vienas pasinaudojo? Ar buvo vis tiek apgautas? Va nueik, matai ten daug visko, paimk - pasidalinsim. Žmogus įtiki ir nesvarbu, kad išduoda kitus, patį save - bėga ir daro... Grįžta. O tada - viską iš jo atima. Nei to ką pasisavino, nei švarios sąžinės. Krūva pasekmių. O "Ponai" juokiasi, lėbauja, toliau ieško tarnų - žmonių tarpe... O jiems kas, jie tam ir atėjo, kad taip gyventų... Bet ar taip nori gyventi ir tu? Badysi būti vienu iš jų? Anksčiau ar vėliau tave iš rato išmes. Pakiš kaip kaltą, jei kas netyčia jiems ant kojų užmins... Ir čia jau visa visuma. Nuo pasekmių nepabėgsi. Jos pačios pasivys. Mažas melas neturi pasekmių? Prie ko čia kalėdos ir melas vaikui apie Kalėdų senį? O kai vaikas supranta, kad tėvai melavo, ką supranta prie viso to? Kad meluoti normalu, kad taip daro visi, na ok ne visi - mano tėvai... TĖVAI. "Daryk gerą ir gausi gerą" - ir daro vardan gero, kad paskui gauti. O kai pasinaudoja mumis ir mūsų gerumu ir mus meta per bortą... Kodėl? O gi todėl, kad toks ir buvo tikslas - išmokyti būti geru... O kas tuo geru tavo pasinaudojo? Ar tik ne tie patys, kurie mokė būti geru? Tikrą gerą yra nuoširdu ir be jokių visatos manipuliacijų. Duota tiek informacijos, kad žmogų išvesti iš vienų tiesų, kurios nebegalioja arba nebeveiksmingos, bet nuvesti prie kitų - šiek tiek sąmoningesnių, kad vėl žmogui atrodytų, kad čia jau ta tikra tiesa ir jis jau gali būti ramus... Ramus, bet ir toliau darantis tą patį: - mokantis mokesčius, neklausinėjantis, neieškantis, ramus ir nepavojingas. Bet ar laisvas? Laisvas toje vietoje, kur laisvė suprojektuota. Kokia laisvė - valstybėse tarp sienų, tarp religijų, papročių ir naujo melo, kuris vėl kažkurį laiką veiks kaip tiesa... Valio. Valio, kažkas toliau švenčia, kol kiti dirba. Laisvai pasirinkę dirbti ir jaustis laisvi. Geras tas, kuris save laisvu laiko, nors apie tikrą laisvę net negirdėjęs. Jis įtikėjo ta projekcija. Ir pabandyk pasakyti, kad jis klysta. Gins iki paskutinio kraujo lašo, iki paskutinio atodūsio - juk vis tiek ateis ir išgelbės - "kažkas" - mane. Kada gi mes suprasim, kad patys viską kuriam, kad esam ne eiliniai tarnai ar žalia mėsa, kažkieno lizdams. Kada gi pradėsim viską kreipti kita linkme, ta kurios iš tikro ir norim - MEILĖ. LAISVĖ. TAIKA. ŠILUMA. HARMONIJA. GĖRIS. Ar gi ne to visi ir norim? Ne to siekiam? IR JEIGU TO - tai pagalvokit ką JUS SAVO PASIRINKIMAIS KURIAT... Ar viską ką darot, kuria tai ko norit? Juk mes patys atsakingi už tai ką gaunam, nesvarbu, kokioje iliuzijoje jus buvot projektuojami - LAIKAS KEISTIS. JUK TU, KĄ TIK PATS SAU PASAKEI - KO TU IŠ TIKRO NORI.
comments