Nerijus Paluckas

Pastačiau namą, bet niekas jame negyvena. Išmokau dainuoti, bet niekam nepatinka mano šaižus balsas. Žinau kaip skraidyti, bet niekas nenori tuo patikėti. Turiu akis, bet ir jos, ne visada teisingai klastą atpažįsta. Užsimerkiu. Prieš miegą, kad sapne pabusčiau. Girdėjau besikalbant du praeivius, nors jie labiau nuolat šalia ėjo, nei nueiti bandė. Abu buvo draugai ir priešai tuo pačiu. Abu norėjo viens kitam padėti, bet negalėjo pripažinti, jog klaidų privėlė, gyvenimo paraštėse. Akmenų, vienas į kito kelio pusę primėtė. O aš va, iš tų kietulių, tvorą statau. Nežinau ar apsisaugoti, ar tiesiog, daugiau nieko nesugalvoju. Veržia man kaklą, mano pasirinkimai ir tuo pačiu spaudžia nenustoti rinktis. Kuo gi aš pasitikiu? Baime, kad prarasti galiu, ką kažkas padovanojo, ar tuo kas tiek davė, nieko neprašęs? O juk vis prašau, tai aš. Nuolat. Tikėti baime? Kokia prasmė? Tik vis bijau. Taip - esu dėkingas už kiekvieną rytą. Rytą sapne ir rytą ant rasotos žemės. Už erdvę beribę, už spalvas sutirštintas, kad aiškiau matyčiau. Už juoką vaikišką, už išgyvenimus, kuriuos košmarais nurašyti pavyksta. Už norą ir galimybes. Už skonį. Burnoje. Gyvenimo. Na kas yra, paklausiau savęs? Ko vis tą bamba niežti, lyg atgal susijungti bandytų? Trankosi žaibai po minčių stalčius, byra ant rankų stiklinės ašaros, bet drėgmės nejaučiu. Kur aš? Kodėl aš? O kas bus kai viską išmoksiu? Gal ne per kartą ar ne per šimtą, bet kažkada juk bus pabaiga, kai viską suprasiu... Galvoju - tikiuosi. Ar man to reikia? Juk ko reikėjo tą atsiminiau. Kas buvo bergždžia, ištryniau ir stalčius aukštyn kojom apverčiau. Nėra patogu, bet mažiau šiukšlių kaupiasi. Sakai neišeina, su per dideliais batais, greitį pastovų palaikyti? Ech, kiek gi galima skųstis? Čia liečia daugelį. Duodi batus. - Per maži (per mažai), spaudžia, ką gi su jais nuveiksi? Duodi didesnius. - Nebepavelku kojų, man jie per sunkūs... Atimi batus. - Kodėl?! Kodėl aš tiek mažai turiu? Kaip gi tau, mielas žmogau, įtikti? Gal vis gi jau laikas, pačiam atsakomybę, už savo drabužius, kad ir nuskalbtus prisiimti? Ką apsirengsi, taip tave ir pažins.
comments